Paprastasis saldymedis (Glycyrrhiza glabra)
Botaninis pavadinimas: Glycyrrhiza glabra
Be abejo, paprastojo saldymedžio produktai neauga gatavi ant medžių. Saldymedis – tai žolinis daugiametis ankštinis augalas, paplitęs pietryčių Azijoje ir Viduržemio jūros regiono šalyse, kur gali džiaugtis šiluma ir saulės spinduliais. Ant ilgų aukštų stiebų išauga dideli, ryškiai žalios spalvos lapai su nedideliais taškeliais, Vasarą kekėmis pražysta violetinės spalvos žiedai, iš kurių vėliau subręsta ovalo formos ankštys, turinčios kelias juodas sėklas, Tačiau naudojama jo ilga, sumedėjusi cilindro formos šaknis (arba šakniastiebis), kuris išorėje yra rusvas, o viduje – geltonas ir turi labai stiprų saldų skonį ir aromatą.
Saldi ir veiksminga šaknis
Manoma, kad saldymedis buvo naudojamas dar priešistorės laikais ir kad jo savybes labai vertino senovės graikai ir romėnai, egiptiečiai, Indijos ir Kinijos civilizacijos, Viduramžiais saldymedis buvo auginamas garsiosios abatės Hildegardos Bingenietės soduose. Išsamiai jį aprašė vienas vokiečių botanikas, suteikęs jam mokslinį pavadinimą Glycyrrhiza, kuris graikų kalba reiškia „saldi šaknis“. XVIII a, gamtininkas Karlas fon Linėjus saldymedį suskirstė į pogrupius, įtraukdamas „lygųjį“ saldymedį. Šiandien saldymedis daugiausia auga pietų Europoje, Šiaurės Afrikoje ir Indijoje ir naudojamas maisto ir farmacijos pramonėje kaip aromatinė medžiaga, o taip pat kaip vaistinis augalas miltelių, sirupo ar ekstrakto forma.
Saldymedžio šaknyje yra glicirizino – kalcio, magnio ir kalio druskų bei glicirizino rūgšties mišinio, kuris ir suteikia jai saldumo, Saldymedis yra ne mažiau kaip 50 kartų saldesnis už sacharozę. Be to, jame yra flavanoidų, kaip antai likviritigenino ir izolikviritigenino, kurie šaknį nudažo geltonai, ir daug kitų medžiagų, pavyzdžiui, taninų, eterinio aliejaus, sacharidų ir mineralų.
PSO monografijos apie atskirus vaistinius augalus. 1 tomas, Radix Glycyrrhizae, 1999, 183–194 p.
Pierre M., Lis M.: Secrets des plantes (Augalų paslaptys), Editions Artémis, 2007, 256 p.
Monografija apie Glycyrrhiza glabra, Alternatyvios medicinos apžvalga, 10 tomas, Nr. 3, 2005, 230–237 p.
Izawa K.: Visiškai natūralūs produktai II – Chemija ir biologija, 4 tomas, skyrius: cheminė ekologija, 16-2-1-1 Editions Elsevier, 2010.
- Fiore ir kt. Saldymedžio taikymo medicinoje istorija Europoje. Etnofarmakologijos žurnalas 99, 2005, 317–324.
