Fitoterapija

La santé par les plantes
La santé par les plantes

Žolininkystė

 

Vaistažolių istorija yra tokia pat sena, kaip ir žmonijos istorija. Nors pirmasis žinomas tekstas apie vaistinius augalus datuojamas 3 000 m. prieš Kristų, tačiau manoma, kad neandertaliečiai augalus gydymui naudojo net prieš 30 000 metų. Nuo pat senovės medicina sukosi apie gydomąsias augalų galias. Iki XIX a. augalai buvo naudojami vaistažolių arbatų, nuovirų ir tinktūrų forma, o vėliau kartu su mokslo pažanga išmokome iš jų ištraukti veikliąsias medžiagas. Sukurti vaistai pagrindinėms ligoms gydyti, pavyzdžiui, iš chininmedžio buvo ištrauktas chininas, kuriuo gydė maliariją. Net ir šiais laikais pusė visų vaistų yra išvesti iš natūralių medžiagų, ypač iš augalų.

 

Formuojant geresnį supratimą apie augalų naudą

 

XX a. atsiradus naujiems analizės metodams, visame pasaulyje imtasi intensyviau tyrinėti vaistinius augalus. Tai leido giliau pažvelgti į augalų biologiją ir suteikė galimybes moksliškai patikrinti augalų naudą, apie kurią buvo kalbama šimtus metų. Be to, nustatyta, kad augaluose yra ne vienintelė veiklioji medžiaga, o visa sudedamųjų dalių visuma („totum“) kartu su jų poveikį lemiančiais kumuliaciniais ir sinerginiais mechanizmais. Palaipsniui nacionalinės ir tarptautinės sveikatos priežiūros institucijos sukaupė vis daugiau mokslinių dokumentų apie augalus, tuo oficialiai pripažindamos jų svarbą žmonių sveikatai. Siekiant sustiprinti vaistinių preparatų iš augalų saugumą, buvo priimti įstatymai, reglamentuojantys augalų tiekimą ir augalinių vaistinių preparatų gamybą.

 

Natūralūs sveikatos priežiūros praktikos pokyčiai

 

Tuo pačiu metu, kai visuomenė panoro išsaugoti harmoniją su gamta ir saugiai pasirūpinti savo sveikata bei gera savijauta, pasikeitė ir jos vertybės. Vis labiau ėmė populiarėti iš vaistažolių pagaminti vaistai, kurie šiandien kasdien labai plačiai vartojami: 2011 m. Prancūzijoje maždaug 2 iš 3 gyventojų teigė, kad pasitiki gydymu vaistiniais augalais ir maždaug 1 iš 2 vartojo augalinius vaistinius preparatus. Šiuos poreikius padeda patenkinti ir HUMER: rūpestingai parinkdamas vaistažoles, turinčias gerai žinomų savybių, HUMER kuria veiksmingas priemones kvėpavimo takų diskomfortui sumažinti.

 

Pierre J. L’histoire de la pharmacie commence au IIIe millénaire avant le Christ (farmacijos istorijos pradžia – trečiame tūkstantmetyje prieš Kristų): Samuel-Norah Kramer, L’Histoire commence à Sumer (Istorija prasidėjo šumerų civilizacijoje). Revue d’histoire de la pharmacie (Farmacijos istorijos apžvalga), 46-ieji metai, Nr. 156, 1958. 254–255 p.

Hardy, K., Buckley, S., Collins, M.J. ir kt. Neandertaliečių gydytojai? Dantų akmenyse išlikę įrodymai apie maistą, jo gamybą ir vaistinius augalus, , Naturwissenschaften (2012) 99: 617

Newmann D. J., Cragg Natural G. M.: Produktai kaip naujų vaistų šaltinis per 30 metų – nuo 1981 m. iki 2010 m. J Nat Prod. 2012 m, kovo 23 d.; 75 (3): 311–335

Wagner H.: Sinergijos tyrimai: artėjanti nauja fitovaistų karta. Fitoterapija. 2011;82(1):34–7

Le pharmacien et les plantes (Vaistininkas ir augalai). Les cahiers de l’Ordre national des pharmaciens (Prancūzijos nacionalinės vaistininkų asociacijos leidiniai) Nr. 5, 2014 m. liepos mėn.

TNS-Sofres pour Les entreprises du médicament (for Drug Companies): Observatoire sociétal du médicament (Prancūzijos visuomeninės vaistų stebėjimo tarnyba) 2011 – LEEM,2011 m. gegužės 24 d.

2020-08-10T14:30:15+03:00

D’autres cookies sont utilisés pour vous offrir une meilleure expérience, vous pouvez accepter ou refuser leur dépôt.