Žalioji arbata (Camelia sinensis)

the vert plantes et ingredients
the vert plantes et ingredients

Botaninis pavadinimas: Camellia sinensis

 

Žalioji arbata – tai augalinė arbata, kuri gaminama iš džiovintų arbatmedžio lapų. Arbatmedis yra mažinai žaliuojantis atsparus krūmokšnis, kurio tėvynė Azija. Ovalo formos lapai būna nuo šviesiai iki tamsiai žalios spalvos, o aromatingi žiedai auga kekėmis. Gaminant žaliąją arbatą, ką tik nuskinti lapai skubiai išdžiovinami kaitinant garais, o juodąją – nuskinti arbatmedžio lapai paliekami oksiduotis ir fermentuojami keletą valandų.

 

Legendomis apipintas gėrimas, kurį vartoja visas pasaulis

 

Kadangi manyta, kad arbata ilgina gyvenimą, Kinijos gyventojai ją vartoja jau ne mažiau kaip 3 000 metų. Legenda byloja, kad arbatą atrado imperatorius Chen Nong maždaug 2 700 m. prieš Kristų, kai ilsėdamasis arbatmedžio pavėsyje atsigėrė vandens, kuriame plaukiojo atsitiktinai įkritę arbatmedžio lapeliai. Vėliau arbata išpopuliarėjo visoje Kinijoje, Japonijoje, Indijoje ir Pietryčių Azijoje, kur tapo kasdieniu gėrimu. Arbata garsėjo ir savo gydomosiomis savybėmis. Manoma, kad pirmasis europietis, paragavęs arbatos, buvo Marco Polo. Vystantis prekybai su Azija, nuo XVII a. laivais arbata jau buvo gabenama į įvairiausias pasaulio šalis. Šiuo metu arbata auginama 30 šalių, o kasmet jos pagaminama 2,2 mln. tonų. Po vandens arbata yra plačiausiai pasaulyje vartojamas nealkoholinis gėrimas!

 

Arbatoje yra apie 4 000 komponentų, iš kurių vienas trečdalis – polifenoliai, daugiausia flavanoidai tiflavinai ir katechinai, įskaitant epigalokatechino galatą (EGCG). Arbatoje yra ir kofeino šeimos alkaloidų: viename puodelyje arbatos yra apie 50 mg kofeino (kavos puodelyje atitinkamai 65 – 175 mg). Taip pat yra vitaminų, mineralinių medžiagų ir lakiųjų organinių junginių, kuriems garuojant pasklinda subtilus, viliojantis aromatas.

 

Debuigne G., Couplan F.: Petit Larousse des plantes qui guérissent, Ed. Larousse, 2006

Darguera J. M.: Lexique des compléments alimentaires (Maisto papildų leksika), Ed. Dangles, 2000.

Mondall T. K., Bhattacharya A., Laxmikumaran M., Ahuja P. S.: Naujausi arbatos (Camellia sinensis) biotechnologijos pasiekimai. Augalų biotechnologijos ir taikomosios augalų ląstelių, audinių ir organų kultūrų genetikos apžvalga 76: 195–254,20M.

Monografija: Žalioji arbata, Alternatyvios medidcinos apžvalga, 5 tomas, Nr. 2, 2000, 372–375 p.

Namita P., Mukesh R., Vijay K.J.: Camellia sinensis (Žalioji arbata): Apžvalga. Global J. Pharmacol., 6 (2): 52–59, 2012, 52–59 p.

HUMER produktai

HUMER produktai, kurių sudėtyje yra žaliosios arbatos

2020-07-20T19:02:40+03:00

D’autres cookies sont utilisés pour vous offrir une meilleure expérience, vous pouvez accepter ou refuser leur dépôt.