Miškinė dedešva (Malva sylvestris)
Botaninis pavadinimas: Malva sylvestris
Miškinės dedešvos pavadinimas graikų kalba yra kilęs iš žodžio „minkštas“ arba „minkštinamasis“. Augalo tėvynė – Europa ir Azija. Miškinė dedešva auga laukuose, dykvietėse, ant pylimų ir pakelėse. Keliaujant po gamtą vasarą, mūsų žvilgsnį patrauks dideli rausvi žiedai ant violetinių žiedkočių bei tamsiai žalios spalvos vėduoklės formos lapai. Žiedą, kuris itin traukia bites, sudaro penki dailūs širdies formos žiedlapiai. Miškinei dedešvai būdingas salsvas skonis, ji priskiriama tai pačiai dedešvinių šeimai, kaip ir vaistinė svilarožė, kuri iš pradžių buvo naudojama gaminant visiems gerai žinomus zefyrus.
Saldus ir subtilūs širdies formos žiedai
Viduržemio jūros regiono šalyse jauni lapeliai ir stiebai naudojami sriubose, o kepti arba žali dedami į salotas. Tai, kad miškinės dedešvos žiedai ir lapai buvo naudojami maistui ir kaip vaistažolė, užfiksuota Klasicizmo epochos dokumentuose, tačiau yra ir šiokių tokių įrodymų, kad ji buvo naudojama Sirijoje prieš 5 000 metų. Viduramžiais miškinė dedešva augo ir karališkuosiuose soduose bei vienuolynuose.
Miškinėje dedešvoje yra polifenolių, flavanoidų, taninų ir antocianinų, kurie suteikia jai spalvą. Ypač daug yra augalų gleivių – natūralios medžiagos, kuri, susilietusi su vandeniu, išbrinksta ir tampa tąsi.
Augalinių vaistinių preparatų komitetas (HMPC): Malva sylvestris L. ir (arba) Malva neglecta Wallr., folium, ir Malva sylvestris L. vertinimo ataskaita, EMA/HMPC/749518, 2018 m. birželio 5 d.
Gasparettoa J. C., Ferreira Martinsa C. A., Hayashia S. S., Otukyb M. F., Pontaroloa R.: Ethnobotanical and scientific aspects of Etnobotaniniai ir moksliniai Malva sylvestris L. aspektai: tūkstantmečio žolininkystė. Farmacijos ir farmakologijos žurnalas, 64, 2012, 172–189 p.
