Cinkas

Gyviems organizmams cinkas yra gyvybiškai svarbus elementas. Žmogaus organizme jis padeda funkcionuoti 200 fermentų ir hormonų, dalyvauja DNR sintezėje, ląstelių dauginimosi ir jų apsaugos nuo toksiškų oksidacijos produktų, kurie dar vadinami laisvaisiais radikalais, procese. Taigi, jis yra antioksidantas. Cinkas padeda tinkamai funkcionuoti imuninei sistemai, kartu su baltymais dalyvauja reguliuojant imuninės sistemos ir tam tikrų ląstelių, slopinančių uždegiminius procesus, veikloje. Nedideliais kiekiais jo yra visose organizmo audiniuose ir skysčiuose: 60% viso organizme esančio cinko yra raumenyse, o 30% – kauluose.

Gyvybiškai svarbus mikroelementas tinkamam organizmo funkcionavimui

Anksčiau buvo žinoma, kad cinkas yra labai svarbus augalų ir gyvūnų augimui. XX a. 7-ajame dešimtmetyje nustatyta, kad jis yra svarbus ir žmogaus organizmui, ir kad cinko trūkumas, kuris, laimei, pasitaiko labai retai, gali labai pakenkti mūsų sveikatai ir raidai. Tačiau pasaulio sveikatos organizacijos vertinimu, nedidelis cinko trūkumas yra įprastas reiškinys visame pasaulyje, ypač besivystančiose šalyse. Cinko trūkumas gali susilpninti žmogaus imuninę sistemą.

Nors cinko šaltinis daugiausia yra gyvulinės kilmės maisto produktai (mėsa, kiaušiniai, žuvis, jūros gėrybės, pieno produktai), tačiau cinko randama ir daržovėse bei riešutuose. Augaluose esantį cinką žmogaus organizmas daug sunkiau pasisavina, nes augaluose yra kitų medžiagų – fitatų, kurie sulėtina jo pasisavinimą. Jungtinėje Karalystėje rekomenduojamą kasdienę cinko normą paprastai gauname su maistu, tačiau gali būti, kad kai kurios gyventojų grupės (vegetarai arba pagyvenę žmonės) cinko gauna per mažai. Europoje cinko galima dėti į maisto produktus arba jo įsigyti kaip maisto papildą.

EFSA: Mokslinė nuomonė dėl teiginių apie maisto produktų maistingumą ir sveikatingumą: cinko nauda imuninės sistemos funkcionavimui (ID 291, 1757), DNR sintezei ir ląstelių dalijimuisi (ID 292, 1759), DNR, baltymų ir lipidų apsaugai nuo oksidacinio poveikio (ID 294, 1758), kaulų palaikymui (ID 295, 1756), kognityvinėms funkcijoms (ID 296), vaisingumui ir reprodukcijai (ID 297, 300), reprodukcinės funkcijos vystymusi (ID 298), raumenų sistemos funkcionavimui (ID 299), riebiųjų rūgščių metabolizmui (ID 302), sąnarių palaikymui (ID 305), širdies ir kraujagyslių sistemos funkcionavimui (ID 306), prostatos funkcionavimui (ID 307), skydliaukės funkcionavimui (ID 308), rūgštimis grindžiamam metabolizmui (ID 360), vitamino A metabolizmui (ID 361) ir regėjimo palaikymui (ID 361) vadovaujantis Reglamento (EB) Nr. 1924/2006 13 straipsnio 1 dalimi; EFSA Journal 2009 7(9):1229.
Foster M., Chu A., Petocz P., Samir Samman S.: Vegetariškos mitybos poveikis cinko lygiui organizme: sisteminė apžvalga ir su žmonėmis atliktų tyrimų meta analizė, J Sci Food Agric. 2013, rugpjūčio 15 d.; 93(10):2362-71.
Prasad A. S.: Cinkas – Stebuklingas elementas. Jo atradimas ir poveikis žmogaus sveikatai. JSM Clin Oncol Res 2(4): 1030.
Caulfield, L. E., Black, E. R.: Cinko trūkumas, 1 tomas, 5 skyrius, Kiekybiškai vertinant pavojų sveikatai, PSO bibliotekos publikacijai parengtų duomenų katalogas, 2014,.257–280 p.
EFSA dietinių produktų, mitybos ir alergijų darbo grupė. Mokslinė nuomonė apie cinko kiekio maiste referencines vertes, EFSA Journal 2014;12(10):3844.
Huang L: Zinc. Adv Nutr. 2015 m. kovo mėn.; 6(2): 224–226.